Gydanti miško terapija

by

Kada paskutinį kartą jautėtės laimingi? Kas Jums sukelia šitą jausmą. Kiek laiko išlieka šis pojūtis?

Daugelis žmonių gyvena voverės rate, darbas, namai ir taip nugyvena visą gyvenimą metai po metų. Iš vienos moters esu išgirdusi: aš nebemoku būti laiminga, nebemoku džiaugtis ir mylėti save. Atsakymų kodėl prarandame save ir laimės jausmą šiandien neieškosiu, bet pasidalinsiu savo patirtimi, kas man padeda jaustis laiminga.

Atėjusi į mišką, vaikščiodama taku, kuris tankiai apaugęs šimtametėmis pušimis, ąžuolais, klevais, lazdynais, ir kitais plačiaskariais, pilnas kiškių kopūstų, aviečių, gervuogių – dairausi, užsimirštu ir atsiduriu pasakų karalystėje. Man šitas jausmas pats geriausias. Čia pilna įvairiausio triukšmo, svyruojančių pušų girgždesio, įvairiausių paukščių čiulbėjimo, genių stuksenimo, gervių riksmų, vėjo kedenamų lapų šnarėjimo, upelyje tekančio vandens čiurlenimo. Taip užsimiršusi maždaug po pusvalandžio pasivaikščiojimo širdyje pajaučiu kažką kirbant, kunkuliuojant ir bandant išsiveržt. Visi rūpesčiai, nerimas,  įtampa, blogos emocijos išnyksta ir aš vėl pilna sprogstančio jausmo krūtinėje. Jaučiuosi laiminga. Šį jausmą visada jaučiu miške, prie upės kranto, kur tekantis vanduo sukuria savo magiją, ar prie jūros, kur bangos kas kelias sekundes išsilieja ir aplink pilna tolygaus šniokštimo.

Atsipalaiduoti, pabūti vieniems su savimi mums būtina, kad atrastume vidinę ramybę, sužinotume savo tikruosius norus ir poreikius, kuriuos dažnai pamirštame skubėdami, taip atrandamas gyvenimo džiaugsmas. Būnant prie jūros(apie jūros terapiją rašiau anksčiau) atsipalaiduoti ir pasikrauti jėgų man prireikia nemažiau trijų dienų. Būnant miške, laimės jausmas ir geros emocijos sugrįžta per 30-45 min.  Ačiū Tau miške!

Tiesiog, kartais reikia pajausti tas vietas būnant gamtoje, kuriose nusiramina protas ir mes pradedame šypsotis. Ar tai magija? Pradėjusi rašyti šį straipsnį susimąsčiau, o kaip gi mokslas? Ką jis sako apie mišką? Kaip jis galėtų paaiškinti tai ką jaučiu būdama miške?

MIŠKO TERAPIJA

Japonų mokslininkai teigia, kad pasivaikščiojimai miške reguliuoja kraujo spaudimą, sumažina streso hormono kortizolio kiekį, stiprėja imunitetas,  daugėja imuninės sistemos ląstelių, kurios aptinka patogenus sukeliančius ligą ir juos naikina. Visa tai užfiksuota tyrimais. Miško ore, taip pat kaip ir prie jūros ar upių yra daug neigiamų jonų, kurie gydo mūsų organizmą.

Japonijoje miško terapiją kaip receptą išrašo gydytojai. Šioje šalyje žmonės kentė nuo chroniško persidirbimo, buvo net mirčių, todėl valstybiniu lygiu buvo pradėta ieškoti būdų, kaip sugrąžinti žmones į gamtą. Pradėta organizuoti išvykas į miško stovyklas, kurių valstybė įrengė virš 60. Žmogus nuvyksta į stovyklą ir su gidu du kartus per dieną, po dvi valandas lėtai vaikšto po mišką. Per dvi valandas nueinama ne daugiau dviejų kilometrų.

KODĖL JUDAMA TAIP LĖTAI?

Klausydamas miško garsų žmogus atsipalaiduoja, pamiršta problemas ir blogas mintis. Japonai turi pavadinimą šiai terapijai – shinrin-yoku, lietuviškai „panirimas į mišką“. Būnant miške nurimsta protas, padidėja pastabumas, žmogus pastebi, kiek daug visko vyksta aplink. Žmogus įjungia visus pojūčius – uoslę, klausą, lytėjimą, regą.

Susitelkę į savo kūną, į save ir savo pojūčius, pasijuntame gyvi, tai teikia didžiulį malonumą ir džiaugsmą. Mes tampame laimingi, nes galime jaustis šios aplinkos dalimi. Mes, lietuviai, esame miškų tauta. Miškas mums visada buvo vieta, kurioje sėmėmės įkvėpimo ir stiprybės. Prisiminkite savo šaknis, aukurų vietas, žynių šventas girias. Žmogus daugybę amžių vystėsi gamtoje. Pirmieji miestai kūrėsi natūraliomis sąlygomis, žmonės tada gerai žinodavo, iš kur atkeliauja jų maistas. Dabartiniai pramoniniai miestai ir žmonių atitolimas nuo gamtos, tik kelių šimtų metų reiškinys. Žmogaus sąmonė neprisitaikiusi gyventi mieste. Mūsų genetinė atmintis kitokia, todėl daugybė žmonių skundžiasi nemiga, nerimu, depresija ir kitomis ligomis. Viena iš priežasčių yra ta, kad žmonės dabar mažai būna gamtoje, po darbo laiką leidžia prie kompiuterio ar televizoriaus.

Jeigu jaučiate nerimą, depresiją, įtampą, sustokite, pagalvokite, gal reikia pakeisti aplinką ir padaryti pertrauką? Nors ir nedidelė, ji kartais būtinai reikalinga. Neskubėkite gerti vaistų, jungti serialo ar kompiuterio. Grįžkite ten, iš kur mes visi esame – į gamtą, leiskite pailsėti protui. Darydami tokias pertraukas, labai greitai pajusite pokyčius.

Japonų mokslininkai teigia, kad visą savaitgalį pabuvus miške, terapinis poveikis išlieka mėnesį, vienkartinės kelių valandų terapijos – savaitę. Keliaukite į gamtą ir joje būkite sąmoningai. Susiraskite savo sėdėjimo vietą, stebėkite, jauskite viską, kas vyksta aplink. Vaikščiokite ilgai, bet neskubėkite. Mums einant greitai, organizme išsiskiria streso hormonai. Sulėtinus tempą atsiranda malonumo pojūtis, prasideda gydomasis vaikščiojimo po mišką poveikis. Leiskite sau nieko neveikti miške, neturėti jokio tikslo, tiesiog stebėti, taip pailsės protas ir Jūs grįšite į namus pilni geriausios nuotaikos.

PASAULINĖ MIŠKO DIENA

Kovo 21d., iškart po pavasario lygiadienio,  minima pasaulinė miško diena. Miškai yra natūralus gėlo vandens filtras, kokybiškiausio planetoje gėlo vandens gamintojas, nuolat papildantis gėlo vandens atsargas. Trečdalis visų didžiausių pasaulio miestų gėlą vandenį gauna iš vandens rezervuarų, kurie yra po miškais, saugomose teritorijose. Miškai švelnina klimatą, grynina ir išvalo orą, mažina taršą, saugo nuo potvynių, erozijos, stipraus vėjo.

miško filtras

Miškas yra natūralus gruntinių vandenų filtras

Pasaulinės miškų dienos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų planetai. Šia proga siekiama kalbėti apie miškų ir medžių svarbą, stiprinti žmonių ryšį su gamta, miškais, susimąstyti apie miškus ir sengires naikinančią, nevykusią miškų kirtimo politiką ir kokių veiksmų galima imtis, kad ją sustabdyti. Mūsų protėviai mylėjo ir saugojo miškus. Be miškų tauta išnyks. Apsikabinkite medį, padėkokite. Kiekvienas pagalvokite, ką galite padaryti, kad išsaugotumėte Lietuvos mišką. Ačiū, kad buvote su mumis ir skaitote Sveikatos Žurnalą, gražios Jums dienos ir sėkmingos paskutinės vasaros savaitės.

misko terapija
Leiskime medžiams augti
misko terapija
Leiskime medžiams augti
misko terapija
Leiskime medžiams augti
miškas

MOKSLINIAI TYRIMAI:

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28788101/

TOLIAU SKAITYKITE:

https://sveikatoszurnalas.lt/biciu-terapija-gydo-ne-tik-kuna-bet-ir-siela/

https://sveikatoszurnalas.lt/12-klausimu-nuosirdziam-pokalbiui-su-savimi/

https://sveikatoszurnalas.lt/ka-jura-daro-tavo-smegenims/