Kelionė į Italiją visada gera mintis jei mėgsti keliones ir skanų maistą. Šioje dalyje papasakosiu kada geriausia keliauti ir kokius patiekalus būtina paragauti pačiame Italijos kulniuke – Apulijoje (Puglia). Šis Italijos regionas pamėgtas dėl skanaus maisto ir nuostabių paplūdimių. Puglia yra pati populiariausia atostogų vieta Italijoje. Vien rugpjūtį pasimėgauti saule, jūra ir maistu čia atvyksta daugiau nei 800 000 italų, o 2024 m. Apuliją aplankė daugiau nei 20 milijonų žmonių. Apulija laikoma antru pagal lankomumą Italijos kulinariniu regionu, garsėjančiu senovinėmis virtuvės tradicijomis ir sezoniniais, šviežiais, vietoje užaugintais ingredientais. „Cucina povera“ – tai tradicija gaminti sočiai ir skaniai iš paprasto, vietinių ūkininkų užaugintų maisto, vengiant švaistymo. Nors Apulija nėra tiek perpildyta kaip Amalfio pakrantė, šiuo metu ji labai populiari. Pagrindiniai miestai ir miesteliai vasarą pilni turistų. Ramesni tik atokūs, mažesni kaimeliai.
Iš Kauno į Puglijos regiono sostinę Barį nuskrisite per 2 val 40 minučių. Skrydžiai vykdomi Nuo balandžio iki spalio pabaigos. Aš Jums papasakosiu geriausią kelionių laiką, o Jūs būkite išmintingi turistai ir išsirinkite tai, kas Jums labiausiai patinka. Maistą čia būtina ragauti. Per pasakojimą to tikrai neperteiksiu, nes maistas Italijoje labai geras. Po Amerikos ir Norvegijos galvojau, kad Lietuvoje valgome visai neblogai, bet pagyvenusi Italijoje supratau, kad klydau. Italai turi įvairiausius savo užaugintus šviežius vaisius, neįsivaizduojamą sūrių ir mėsos įvairovę, o kokybė kur kas geresnė nei pas mus. Viskas ko Jums reikia tai nusipirkti bilietus ir nuskristi paragauti.
Antroje gido dalyje pasidalinsiu populiariausiomis lankytinomis vietomis, papasakosiu apie miestus, miestelius ir visus Puglijos perlus, kuriuos būtinai turite aplankyti.
Trečioje dalyje aprašysiu kaip keliauti viešuoju transportu.
APULIJOS gidas II: miestai ir lankytinos vietos
APULIJOS gidas III: Viešasis transportas
Faktai apie Apuliją
- Puglijos plotas: 19,541 km² (septintas pagal dydį regionas)
- Didžiausi miestai: Baris 320 tūkst., Taranto 195 tūkst. ir Foggia 152 tūkst. gyventojų.
- Pakrantė: 870 km, daugiau nei bet kuriame kitame žemyninės Italijos regione. Pugliją skalauja net dvi: Adrijos ir Jonijos jūros, todėl čia daugybė gražių paplūdimių. Ieškodama kur apsistoti radau tiek daug ir tokių gražių paplūdimių, kad nežinojau kurį pasirinkti. Jonijos jūros žydruma rėžia akį, neveltui šis regionas vadinamas Italijos Maldyvais.
- Alyvuogių medžiai: čia auga daugiau negu 60 milijonų alyvuogių medžių. Apulija (Puglia) yra pagrindinė alyvuogių aliejaus gamintoja. Šiame regione pagaminama apie 40 proc. visos Italijos alyvuogių aliejaus produkcijos. Kiekvieną dieną 5 val. ryto ūkininkai užsikuria traktorius ir išrieda į laukus.
Kokiu laiku geriausia kelionė į Apuliją?
Birželio pabaigoje temperatūra čia svyruoja nuo 30-36°C, būna tikrai karšta. Prie jūros kasdien nešiausi skėtį, nes be pavėsio tokiame karštyje išbūti neįmanoma. Lietus vasaros sezonu Apulijoje (Puglia) retas svečias.
Jeigu norite ne tik gulėti prie jūros bet ir pakeliauti, aplankyti miestus ir miestelius, rinkitės balandį, gegužę arba rudenį – rugsėjį, spalį.
- Atostogoms paplūdimyje prie jūros: birželis arba rugsėjis – šilta jūra, mažai žmonių.
- Kelionėms ir maisto ragavimui: gegužė, rugsėjis arba per Kalėdas Baryje arba Lečėje.
- Jei nori visiškai išvengti turistų: nuo lapkričio iki kovo – tiesiog pasiimkite šiltesnius rūbus.
- Tikrai Puglijos vasarai: liepa ir rugpjūtis, jei galite ištverti Pietų Italijos karštį ir žmonių minias.
Žiema
Žiemos sezonas Puglijoje prasideda lapkritį ir trunka iki Velykų. Šiais mėnesiais didžioji Apulijos dalis panyra į žiemos miegą. Vasarą šurmulingi miesteliai, tokie kaip Polignano a Mare, Gallipoli ir Ostuni ištuštėja. Barai, restoranai ir parduotuvės, aptarnaujantys turistus užsidaro iki pavasario. Tai negalioja didesniems miestams, tokiems kaip Baris, Lečė ir net Monopolis. Jie išlieka gyvibingi ištisus metus. Baryje per šventes smagu pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis kai jaukios kalėdinės lemputės skleidžia savo magiją. Kai orai vėsūs, gera užsukti į šiltas, kvapų kupinas kavines Bari Vecchia rajone ir išgerti kavos su itališkais skanumynais.
Žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau nulio. Vidutinė dienos temperatūra žiemos mėnesiais svyruoja 10–13 °C. Tačiau drėgnas šaltis, ypač tokiuose akmeniniuose miesteliuose kaip Ostūnis, atrodo skverbiasi iki kaulų. Jutiminė temperatūra gali nukristi gerokai žemiau termometro rodmenų, ypač apsiniaukusiomis, vėjuotomis dienomis. Lyja čia taip pat labai dažnai: kai kuriais mėnesiais 10–12 dienų.
Maistas parduotuvėse
Didesniuose miesteliuose rasite maisto parduotuves (La Famila, Eurospin, Lidl), kuriose daug įvairiausio maisto. Man labiausiai patiko „La famila” supermercato. Kasdien išvažiuodavau su dideliu vežimu pilnu šviežio Italijoje užauginto ir pagaminto maisto. Lidle asortimentas buvo kiek skurdesnis.
Išragavau visus itališkus vaisius, daržoves, jų pagamintus sūrius ir kitas vietines gėrybes. Maisto kainos ir kokybės santykis čia stipriai lenkia Lietuvą net jei esi Marijampolės dydžio miestelyje. Turgų čia gerų neradome, bet ir neprireikė, viską radome parduotuvėje.
Parduotuvėje išragavome kasdien šviežiai gaminamus „paruoštukus”, kurių asortimentas kiekvieną dieną buvo keičiamas. Ragavome šviežiai keptą žuvį, dumblių salotas, daržovių troškinius, įvairiausius ryžius. Žinoma turiu pastebėti, kad „pasticiotto Leccese” pyragėliai man labiau patiko Martinucci kavinėje. La Famila parduotuvėje jie buvo drėgnesni ir skonis šiek tiek skyrėsi. Bet negaliu skūstis. Viskas buvo labai skanu ir šviežia. Italai yra darbštūs ir tikrai turi supratimą apie gerą maistą.
Ką būtinai turite paragauti restoranuose ir kavinėse
Saldumynai
- Pasticciotto Leccese – tai pats skaniausias Apulijos desertas, kurį valgiau kiekvieną rytą pusryčiams. Šis pyragėlis išorėje tarsi trapus minkštas sausainis, viduje paslėptas plikytas kremas su citrinų natomis. Pasticciotto būna įdaryti pistacijų kremu, Nutella, uogiene, ar su amarena vyšnia. Man skaniausias klasikinis. Caffè leccese – vietinė kava, užsakant padavėjui sakykite: „caffè con ghiaccio e latte di mandorla” – kava su ledukais ir migdolų pienu. Ledukai užpilami migdolų pienu ir karštu espresso. Vietiniams tai įprasti pusryčiai ir jie dar skanesni jei juos valgai Lečės aikštėje. Šie pyragėliai sukurti visai netoli Lecce miesto.
- Focaccette confettura – kieti sausainiai su sausu slyvų marmelado įdaru. Šiuos sausainius radau atostogų namuose kaip šeimininkų staigmeną. Man jie labai patiko.
- Cartellate al vincotto – tai traškūs ir trupininiai kalėdiniai sausainiai, apibarstyti migdolų drožlėmis ir gardžiai aplieti „vincotto di fichi“ – karamelizuotu figų sirupu.
- Ledai visomis formomis. Italai tikrai moka gaminti ledus. Juk kai tokie orai, reikia gelbėtis.
- Taralli – saldūs arba pikantiški riestainiai. Jie patiekiami su itališkais aperityvais, tradiciškai mirkomi į taurę vyno.
Žuvis ir jūros gėrybės
- Frutti di Mare, Crudi – Il crudo barese“ – „Frutti di Mare”- jūros gėrybės itališkai, o „Crudi” reiškia „žalios”. Taigi, „Frutti di Mare Crudi” reiškia žalias jūros gėrybes. Tai Bario žalios žuvies tradicija. Kiekvieną rytą senajame uoste žvejai patiekia savo dienos laimikį. Jūros ežius su pikantišku, kvapniu apelsinų minkštimu galima valgyti šviežius. Su duona „la scarpetta“ išskobiamas minkštimas. Monopolyje restorane „Cucunci” valgiau žalius langustinus ir krevetes (nuotrauka po straipsnio pavadinimu). Pradžioje buvo tikrai įdomu ir keista, bet pabaigoje norėjosi dar. Man patiko Bario maisto kultūra, galėčiau prie to priprasti.
- Cozze Tarantine – ypatingo skonio midijos iš Taranto. Jas augina ten, kur deguonimi turtingi povandeniniai šaltiniai įsilieja į vidinį baseiną. Toje vietoje yra dar didesnis druskingumas. Dėl tokioje aplinkoje augančio planktono midijos čia užauga ypatingo skonio. Šviežios, žalios midijos apšlakstomos citrinos sultimis ir valgomos vos už kelių minučių nuo kranto yra neįtikėtinai saldžios. Net ir virtos.
- Polpo panino – virtas, keptas ant grotelių arba gruzdintas aštuonkojis sumuštinyje. Polignano a Mare restorane „Pescaria“ jį patiekia su bastučiais, figų sirupu, rikota ir ančiuvių aliejumi. Aštuonkojus dažniausiai rasite pietų arba vakarienės meniu.
- Frittura di pesce – kalmarai, krevetės, menkės, raudonosios kefalės, jūrų liežuviai ir sardinės, tačiau gali būti ir kitų smulkių žuvų rūšių, pvz., ančiuviai, moliuskai, raudonosios kefalės arba jūriniai moliuskai. Kartais patiekiama su daržovėmis. Žuvis apvoliojama miltuose, tada apkepama verdančiame aliejuje ir nusausinama ant sugeriamojo popieriaus. Keptą žuvį reikia valgyti karštą. Patiekiama su citrinos skiltelėmis. Kai kuriuose jūros gėrybių restoranuose – dažniausiai tuose, kuriuose yra žuvies prekystaliai – galite pasirinkti norimą žuvį ar jūros gėrybes bei jų kiekius. Žuvies pasirinkimas priklauso nuo tos dienos žvejų laimikio.
- Tiella di riso, patate e cozze – ryžių ir bulvių apkepas. Moliniame inde sluoksniais išdėliojamos bulvės, ryžiai su svogūnais, midijomis, pomidorais ir pekorino sūriu. Kepama, kol susidaro nuostabi auksinė plutelė. Riso, patate e cozze, kilęs iš Bario kaip festivalių patiekalas, dabar valgomas visoje Apulijoje (Puglia), kai tik ateina midijų sezonas.
Makaronai
- Orecchiette – Apulijoje mėgstami ausyčių formos makaronai.
- Spaghetti all’assassina – kilę iš Bario, šie spagečiai turi būti aštrūs, traškūs ir apdegę. Į sausus makaronus pilamas pomidorų sultinys tol kol jie jį sugeria ir išverda. Spagečiiams leidžiama apdegti, pajuoduoti ir tapti traškiems, o tai pateisina „spaghetti all’assassina“ skonį ir „žudikų“ pavadinimą.
Mėsos patiekalai ir užkandžiai
- Polpette – Mėsos kukuliai, gaminami iš senos duonos, tarkuoto sūrio ir žolelių. Jie gali būti patiekiami kaip užkandis gruzdinti ir traškūs, arba su sodriu pomidorų padažu, makaronais arba be jų.
- Bombette pugliesi – kiaulienos, kartais veršienos ar jautienos, gabalėliai, įdaryti įvairiais sūriais, vytintais mėsos gaminiais ir žolelėmis. Daugelis mėsinių Italijoje naktimis virsta grilio restoranais. Išsirinkite ant prekystalio ir ant iešmelių tvirtai suvertus bombette, dešreles ir kitą mėsą. Tada palaukite, kol juos iškeps ant žarijų. Tai populiarus gatvės maistas per vietines šventes ir festivalius.
- Friselle – kieta, džiuvėsius primenanti duona patiekiama su pomidorais, baziliku, alyvuogių aliejumi ir druska.
- Capocollo di Martina Franca – sausai vytinta kiaulienos sprandinės išpjova rūkyta su lauro lapais, čiobreliais, migdolais, Viduržemio jūros žolelėmis ir fragno medžio žievės gabalėliais. Valgyti galimą vieną kaip užkandį arba su makaronais.
- Panzerotti – sulankstyti ant pusmėnulio formos tešlos gabalėlių, įdaryti ir gruzdinti „čeburekai”. Klasikinis įdaras – kubeliais pjaustyta mocarela ir pomidoras, tačiau drąsesni įdarai – mocarela, šoninė, gorgonzola, ‘nduja ir lėtai troškinti svogūnai. Skaniausia su lediniu Peroni vynu „El Chiringuito“ restorane, esančiame Mola S. Nicola, Bario senajame uoste.
- Braciole involtini – Italijoje braciole mėsos kepsniai, tačiau Puglijoje tai veršienos suktinukai, lėtai troškinami pomidorų padaže. Mėsa įvyniojama į įdarą – nuo rupiai supjaustyto saliero lapo iki Canestrato sūrio, griežinėliais pjaustyto pancetos, smulkinto česnako ir petražolių. Troškinimi ilgai ir lėtai pomidorų padaže.
- Gnummareddi, dar žinomi kaip torcinelli, yra tradicinis Pietų Italijos gatvės maistas, gaminamas iš ėrienos arba ožiukų subproduktų, tokių kaip kepenėlės, plaučiai ir inkstai, sumaišytų su žolelėmis ir prieskoniais, ir susuktų į mažus ryšulėlius. Jie dažnai kepami ant grotelių. Pavadinimas „gnummareddi“ kilęs iš lotyniško žodžio „glomus“, reiškiančio „rutuliukai“. Jei gyvensite Monopolyje būtinai nuvažiuokite į Masseria Lissi Anna (Adresas: Contrada Aratico 344, Monopoli 70043). Tai ferma, kurioje ūkininkas pats viską užaugina. Stalą rezervuokite iš anksto bent prieš kelias dienas, nes tą pačią dieną vietų dažniausiai nebūna. Tik atvažiavus išsirinksite norimą mėsą. Ją Jums iškeps. Paragaukite namų gamybos vyno – jis čia labai skanus.
Daržovių troškiniai
- Fave e cicoria – tyrė gaminama iš džiovintų pupelių su troškintomis daržovėmis.
- Ciceri e tria – avinžirniai, virti su svogūnais, morkomis, česnakais ir salierais. Nusausinkite avinžirnius ir pasilikite sultinį. Sultinyje apvirkite makaronus. Tada apskrudinkite gruzdintuvėje. Pakepkite dar šiek tiek svogūno, išvalyto čili pipiro, sudėkite smulkintus pomidorus ir avinžirnius. Pusę sutrinkite. Sudėkite atgal ir sudėkite virtus makaronus. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir patiekite su keptais makaronais ir (nebūtina) tarkuotu sūriu.
Pieno produktai
- Burrata sūris- sukurta 1920-aisiais Puglijoje. Jis yra minkštesnės tekstūros nei mocarela. Perpjovus sūrio burbulą viduje jis minkštas ir kreminis. Jeigu norite išragauti ką tik pagamintus sūrius, nuvažiuokite į Altamura esančią garsiausią regiono pieninę – Caseificio Dicecca.
- Stracciatella di bufala – pagamintas iš plėšytos mocarelos ir grietinėlės. Jis yra minkštos, kreminės tekstūros ir švelnaus pieno skonio.
II dalis: APULIJOS MIESTAI IR LANKYTINOS VIETOS
III dalis – VIEŠASIS TRANSPORTAS APULIJOJE