Mylėkite savo širdį. Cholesterolis ir aterosklerozė

by
cholesterolis

Cholesterolis – tai sudėtinė ląstelių dalis, reikalinga antinksčių žievės hormonų sintezei. Cholesterolis naudojamas ląstelių sienelių gamybai, iš jo gaminami lytiniai hormonai, tulžies rūgštis. Cholesterolis palaiko smegenų funkciją – neurotransmiterius, augina smegenų ir nervų audinius, maitina imuninę sistemą. Jis sukuria izoliaciją aplink nervą perduodantį elektrinius impulsus. Cholesterolis yra pagrindinis faktorius, darantis įtaką nuotaikų kaitai. Cholesterolis padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus A, D, E ir K. Estrogenas ir progesteronas ir dar keletas nepakeičiamų hormonų yra taip pat gaminami cholesterolio dėka.

IŠ KUR ATSIRANDA CHOLESTEROLIS?

Cholesterolis atsiranda keliais būdais:

  • Apie 67 proc. cholesterolio mūsų organizmas pasigamina pats. Jis sintetinamas mūsų kepenyse ir žarnyno ląstelėse.
  • Apie 33 proc. cholesterolio gauname su maistu, valgydami gyvūninės kilmės produktus: mėsą, kiaušinius, pieno produktus.
KADA CHOLESTEROLIS ŽALINGAS?

Esant cholesterolio pertekliui kraujyje jis kaupiasi kraujagyslėse sudarydamas aterosklerozines plokšteles, kurios sutrikdo kraujotaką, sukelia širdies, kraujagyslių ligas ir aterosklerozę. Dėl pažengusios aterosklerozės gali ištikti infarktas, galvos smegenų insultas, širdies ritmo sutrikimai, dusulys ir daugybė kitų sveikatos sutrikimų.

DĖL KO ATSIRANDA CHOLESTEROLIO PERTEKLIUS?

Cholesterolio perteklius atsiranda dėl neracionalios mitybos ir organizmo senėjimo. Kasdien vartojant gyvulinės kilmės riebalus, jaunų ir sveikų žmonių organizmas pradeda gaminti mažiau cholesterolio, tačiau vyresnių žmonių savireguliacijos funkcijos dažnai būna sutrikusios, todėl ima kauptis per dideli cholesterolio kiekiai. Cholesterolio padidėjimas kraujyje gali būti sąlygotas sutrikus cholesterolio metabolizmui, taip pat sumažėjus fiziniam aktyvumui, sutrikus kepenų, inkstų, kasos, skydliaukės veiklai ir esant kitiems faktoriams.

CHOLESTEROLIO ĮTAKA ATEROSKLEROZĖS SUSIRGIMAMS

Tyrimais nustatyta: esant žemam cholesterolio kiekiui aterosklerozė nustatoma retai. Jei yra nedidelis cholesterolio padidėjimas, aterosklerozė nustatoma iki 33 proc. žmonių. Jei nustatomas didelis kiekis cholesterolio – aterosklerozė nustatoma virš 60 proc. žmonių įvairiose kūno vietose: kojose, kakle, širdyje ir pilvo kraujagyslėse.

KAIP IŠVENGTI ATEROSKLEROZĖS?

Jeigu norite būti sveiki ir gyvybingi, turite rūpintis savo organizmu, pakeisti mitybos įpročius, kurie yra labai svarbūs reguliuojant cholesterolį jūsų organizme.

KOKIA MITYBA YRA NESVEIKA?

  • Per riebi,
  • Per sūri,
  • Per saldi,
  • Per gausi.
  • Per vėlyva – kai visą dieną tik užkandžiaujame, o vakare valgome labai sočią vakarienę. Prie stalo sėskime anksčiau, nelaukime vėlyvo vakaro. Stenkimės nepersivalgyti. Ant pietų stalo nedėkime cukraus. Naudokite medų. Jis suteiks saldumo, energijos ir naudingų maistinių medžiagų. Į gaminamus patiekalus berkite tik truputį druskos.

RIEBI MITYBA KENKIA

Mūsų kraujagyslių sieneles storina cholesterolis, kurį gauname iš gyvulinės kilmės produktų. Nevartokite keptų ir kaitintų gyvulinės kilmės riebalų. Pakeiskite juos augaliniais. Nedideliais kiekiais ragaukite riešutus ir sėklas.

VAISIAI IR DARŽOVĖS

Vitaminai yra svarbūs mūsų organizmo gynėjai ir stiprintojai, tad stenkitės, kad ant jūsų stalo jų būtų daugiausiai. Rinkitės termiškai neapdorotus vaisius ir daržoves, nes verdant ar kepant žūsta didelė dalis maistinių medžiagų. Virtas produktas neturi didelės naudos. Valgykite morkas, moliūgus, batatus, mangus, papajas. Geriausiai naudoti Lietuvoje užaugintus vaisius ir daržoves. Oranžinės spalvos daržovėse gausu karoteno, kuris vėliau kepenyse virsta į vitaminą A. Pomidoruose, bulvėse ir ropėse gausu likopeno. Šis vitaminas tirpsta vandenyje, todėl daržoves geriau virti su odele. Lietuviškuose obuoliuose gausu pektinų, kurie iš kraujagyslių šalina cholesterolį. Šalia jų tinka slyvos, abrikosai, razinos. Jei norisi saldaus, galite saikingai naudoti datules.

ŽUVIS

Dėl didelio upių, jūrų ir vandenynų užterštumo, žuvies nerekomenduojame vartoti. Jeigu labai norisi valgykite ne dažniau nei kartą į savaitę. Mažiausi kiekiai sunkiųju metalų randami jūros gėrybėse.  Žuvyje randami didžiausi kiekiai sunkiųjų metalų – venkite tuno, kardžuvės, ryklio mėsos, skumbrės, jūrinio ešerio. Jeigu galite – susilaikykite nuo žuvies. Jūsų organizmas Jums padėkos. Sakysite, o tai kur man gauti Omega riebiųjų rūgščių? Naudokite linų sėmenų aliejų. Šiame aliejuje aptinkama iki 50 proc. omega-3 (linolo) ir apie 20 proc. omega-6 (linoleno) polinesočiųjų riebalų rūgščių, apie 20 proc. oleino (mononesočiosios) rūgšties ir tik apie 10 proc. palmitino ir stearino (sočiųjų) riebalų rūgščių. Naudokite tik šviežią ir šaltai spaustą aliejų. Nekaitinkite.

ALIEJUS

Patiekalus gardinkite aliejumi, ne grietine ar majonezu. Rinkitės šalto spaudimo, nekaitintą aliejų. Geras, nerafinuotas aliejus parduodamas tamsesniuose induose. Skaidriuose vyksta greitesnis oksidacijos procesas. Aliejus greičiau pararanda naudingas medžiagas. Nenaudokite aliejaus su pasibaigusiu galiojimu. Jis pavojingas jūsų kraujagyslėms, jame susidaro kenksmingos medžiagos.

MĖSA

Pasninkas yra amžių išbandytas būdas apvalyti kūną. Jį reikia daryti bent kartą per savaitę, ypač jeigu valgote mėsą, kiaušinius ir pieno produktus. Kiaušiniuose ir riebioje mėsoje gausu cholesterolio. Atsisakykite mėsos, kiaušinių ir pieno produktų. Jeigu negalite, valgykite ne dažniau kaip kartą per savaitę ir tik liesą mėsą. Per tiek laiko organizmas turės laiko apsivalyti. Ši taisyklė galioja ir žuviai, kiaušiniams, pieno produktams. Kartą per savaitę valgote draudžiamus produktus, kitomis savaitės dienomis valgote daržoves ir vaisius. Mėsą puikiausiai pakeisite ankštinėmis daržovėmis: avinžirniais, lęšiais, pupelėmis, taip pat riešutais bei sėklomis. Juose esantys maistinių medžiagų kiekiai yra tokie pat kaip jautienoje. Vitaminą B12 gamina gerosios bakterijos, kurios gyvena jūsų žarnyne. Nevartokite žalių svogūnų, česnako ir alkoholio, koloidinio sidabro ir kitų produktų, kurie naikina gerąsias ar blogąsias bakterijas. Sunaikinus gerąsias bakterijas nebus kam gaminti vitamino B12, kuris mums yra būtinas.

DUONA

Miltai suklijuoja žarnyną. Stenkitės valgyti kuo mažiau batono, šviesios ar tamsios parduotuvinės duonos. Duoną geriausiai kepti patiems iš grūdų, kurie užauginti nenaudojant glifosato. Kasdieną naudojant batoną, bei duoną, glifosatas pamažu kaupiasi jūsų organizme ilgainiui sukeldamas onkologines ligas. Šiuolaikiniai ūkininkai glifosatą naudoja ne tik norėdami sunaikinti žoles, bet ir grūdų džiovinimui. Nupurškus grūdus vienu metu, jie kaip mat sudžiūsta ir sutaupoma pusantro karto – nereikia nuimto derliaus vežti į džiovyklą. Tai praktiškas būdas, tačiau jis niekaip nesiderina, su mūsų sveikata. Roundapas (glifosatas) dirvoje išlieka 14 metų, dalis jo nukeliauja į gruntinius vandenis. Venkite naudoti šį nuodingą preparatą, bei maistą, kuriame jo gausu. Nuo jo nukentėsite ir Jūs ir Jūsų palikuonys.

MYLĖKIME SAVO KŪNĄ

Mylėkite savo organizmą. Daugybė žmonių serga ateroskleroze. Viena pagrindinių šios ligos priežasčių – nesveika mityba. Ruošdami maistą pagalvokite apie savo mitybos įpročius. Tegul Jūsų patiekalai būna ne tik skanūs, bet ir sveiki. Prisiminkite ir sportą. Gražios Jums dienos ir tokios pat savaitės!


Kaip nepriaugti svorio per šventes ir gimtadienius? Naudingi patarimai
Patarimai pradedantiems sportuoti
error: Content is protected !!