Gamta yra toks stiprus reiškinys, kurio mes negalime pakeisti ar nuslopinti. Dažnai sau primenu, kad vaikus reikia suvokti, kaip gamtos reiškinius. Jei ugnikalnis išsiverš, o mes bandysime jį sustabdyti – įvyks katastrofa, kitu atveju lava vis tiek nustos tekėjusi.
Vaikai yra kaip medžiai, jeigu medžiai bus susodinti per arti vieni kitų ir augs šešėlyje, tai jiems nebus vietos kur augti ir stiebtis. Jeigu medžiai bus susodinti per toli vieni kitų, juos niokos vėjai ir audros.
Vienas iš klaidingiausių tėvų įsitikinimų yra manymas, kad vaikai auklėjai tik tada, kai elgiasi netinkamai. Kai kurie tėvai mano, kad kalbėjimo su vaiku maniera, kai šis pasielgia blogai ir yra vaiko auklėjimas. Tačiau vaiko auklėjimas yra nenutrūkstamas procesas, vykstantis šeimoje, vaikų darželyje ar mokykloje.
VIENAS IŠ DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMŲ KLAUSIMŲ VAIKŲ PSICHOLOGAMS: KĄ DARYTI KAI VAIKAI MUŠASI?
Pirmiausia ir svarbiausi yra – tėvams nejausti gėdos. Nejausti gėdos dėl kitų, ką pagalvos kiti kai mano vaikas rėkia ar mušasi. Labai dažnai tėvai jaučia gėdą ir pradeda vaiką gėdinti, kritikuoti, tada mūsų pačių vaikas pasidaro mums kaip priešas.
Taip elgdamiesi vaikams sakome, kad jie yra blogi. Jiems užaugus, juos lydi šis įsitikinimas, kad jie iš tikrųjų yra blogi.
Išlikime ramūs, nesuteikiant jokių ypatingų emocijų. Gaudykime save kai kils pyktis, sakykime sau STOP ir kreipkimės į vaikus ramiu tonu. Tai darbas su savimi, bet jis tikrai veiksmingas. Kai tai padarysime 60 kartų, 69 kartą tai taps mūsų įpročiu.
Priežastys kodėl vaikai mušasi:
- Neturi įgūdžių valdyti savo jausmų ir išreikšti juos socialiai priimtinu būdu,
- Trūksta kalbos įgūdžių,
- Aplinkoje mato tokį elgesį ir kopijuoja.
Pavyzdžiui nusivylusiam vaikui turinčiam ribotą žodyną ir nedaug socialinių įgūdžių, įkandimas ar smūgis žaidimų draugui, kuris atsisako pasidalinti žaislu, atrodo visiškai logiškas. Vaikai mušasi negalvodami apie pasekmes.
KĄ DARYTI?
Sustabdykime vaiko elgesį.
Dėmesys nukentėjusiam vaikui.
Pasakome ramiu, griežtesniu tonu: „matau, kad esi piktas, nusivylęs, bet kitam vaikui yra nemalonu ir skauda“. Užuot sakę „muštis negalima“, sakykime „galime prisiliesti švelniai“.
Kai norime kažką pasakyti mes naudojame žodžius arba gali paprašyti mano pagalbos.
Jei reikia švelniai pašalinkime vaiką iš aplinkos, kad galėtumėme padėti jam nusiraminti.
Parodykime vaikui, kaip elgtis su pykčiu, liūdesiu, nusivylimu socialiai tinkamais būdais.
KO REIKIA VENGTI?
Jei mušimą naudosime kaip bausmę, vaikas bus sutrikęs, kodėl tėvams leidžiama mušti, o vaikui ne. Mušimas gali padidinti vaiko agresiją. Vaikai daugiau sužino apie elgesį iš to, ką mato darant tėvus, o ne iš to, ką girdi tėvus sakant.
SVARBIAUSIA
Padėti vaikui išmokti teigiamų būdų valdyti dideles emocijas.
Paskaitos apie vaiko elgesį ir ką jis padarė didelės naudos neturi.
Pasakymas, ką jis padarė blogai nepadeda jaustis saugiai.
Norėdami sustabdyti vaiko muštynes, turite išsiaiškinti ir suprasti vaiko jausmus, kurie skatina tokį vaiko elgesį.
Ir tėvai ir vaikai neturi galvoti, kad yra blogi. Tai situacijos neišspręs.
Nuostabi mama ir vaikų psichologija iš širdies besidominti Aušrinė Ūgianskienė veda užsiėmimus vaikams: https://hikari.lt/video-uzsiemimai-vaikams/
Jos profilyje instagrame rasite daugybę patarimų apie ankstyvąjį vaikučių ugdymą.
SKAITYKITE: https://sveikatoszurnalas.lt/imbieras-nuo-migrenos-ir-kosulio/