Čili pipirai (Capsicum annuum) – Capsicum pipirų šeimos vaisiai turintys skirtingą aštrumą. Stiprumas priklauso nuo jo viduje esančio kapsaicino kiekio. Kapsaicinas – bioaktyvus junginys esantis čili pipiruose, atsakingas už jų unikalų, aštrų skonį ir daugelį naudingų savybių sveikatai.
Čili pipirai būna įvairių spalvų, formų ir rūšių. Pavyzdžiui, jalapeno, paprikos ir habanero. Čili pipiruose daugybė vitaminų ir junginių, kurie skatina medžiagų apykaitą, mažiną širdies ligų riziką, padeda regėjimui ir kitaip gerina sveikatą bei prailgina gyvenimo trukmę.
Čili pipirai priklauso nakvišinių šeimai giminingoms paprikoms ir pomidorams. Yra daug čili pipirų veislių, pavyzdžiui, kajeno ir jalapeno. Juos galima naudoti kaip prieskonius, virti, kepti ar džiovinti ir sumalti į miltelius. Viskas priklauso nuo to kaip mėgstate.
Maistinė vertė
1 valgomojo šaukšto (15 gramų) šviežių, žalių, raudonųjų čili pipirų maistinė vertė yra:
Kalorijos: 6
Vanduo: 88 %
Baltymai: 0,3 g
Angliavandeniai: 1,3 g
Cukrus: 0,8 g
Skaidulinės medžiagos: 0,2 g
Riebalai: 0,1 g
Vitaminai ir mineralai
Čili pipiruose gausu vitaminų ir mineralų. Tačiau, kadangi suvalgomas sąlyginai nedidelis kiekis, jų poveikis organizmui nėra stipriai jaučiamas. Čili pipiruose yra:
Vitamino C. Čili pipiruose yra labai daug šio antioksidanto, kuris itin svarbus žaizdų gijimui ir imuninės sistemos funkcijai.
Vitamino B6. Vitaminas B6 atlieka svarbų vaidmenį energijos apykaitoje.
Vitamino K1. Taip pat žinomas kaip filochinonas, vitaminas K1 yra būtinas kraujo krešėjimui ir sveikiems kaulams bei inkstams.
Kalio. Kalis – mineralas, kuris būtinas organizmui. Jo mūsų kūne turi būti pakankamai, kad sumažintume širdies ligų riziką.
Varis. Jo dažniausiai trūksta mūsų mityboje. Varis yra būtinas mikroelementas, svarbus stipriems kaulams ir sveikiems neuronams.
Vitaminas A. Raudonosiose čili pipiruose yra daug beta karoteno, kurį organizmas paverčia į vitaminą A.
Maistinės medžiagos
Čili pipirai gausus kapsaicino šaltinis. Juose yra ir labai daug karotinoidų, kurie naudingi mūsų sveikatai.
Pagrindiniai bioaktyvūs junginiai, esantys čili pipiruose:
Kapsaicinas – kapsaicinas, vienas iš labiausiai ištirtų augalinių junginių, esančių čili pipiruose atsakingas už jų aštrų skonį. Kapsicinas turi antivėžinių savybių. Jis randamas aitriosios paprikos vaisiaus sėklų epidermio ląstelėse. Grynas kapsicinas labai stiprus – užtenka vieno lašo paversti visą litrą vandens deginančiai aitriu.
Kapsantinas – pagrindinis karotenoidas raudonuosiuose čili pipiruose, jis atsakingas už jų raudoną spalvą. Kapsantinas avyje turi iki 50 % viso karotenoidų kiekio. Jo galingos antioksidacinės savybės padeda kovojant su vėžiu. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, kapsantinas gali stipriai slopinti gaubtinės žarnos kancerogenezę. (šaltinis)
Violaksantinas – pagrindinis karotenoidinis antioksidantas geltonosiose čili pipiruose. Violaksantinas, sudaro 37–68 % viso karotenoidų kiekio.
Liuteinas – jo daugiausia žaliuosiuose (nesubrendusiose) čili pipiruose. Liuteino kiekis mažėja bręstant. Didelis liuteino vartojimas padeda akių sveikatai.
Sinapo rūgštis – tai antioksidantas, dar žinomas kaip sinapino rūgštis. Sinapo rūgštis pasižymi antioksidaciniu, antimikrobiniu, priešuždegiminiu, priešvėžiniu ir nerimą mažinančiu poveikiu. 4-vinilsiringolis (sinapo rūgšties dekarboksilinimo produktas) yra stiprus antioksidacinis ir antimutageninis agentas, slopinantis kancerogenezę ir uždegiminių citokinų indukciją.
Ferulo rūgštis. Panašiai kaip sinapo rūgštis, ferulo rūgštis yra antioksidantas, kuris naudingas sveikatai. Padeda mažinti širdies ligas, diabeto ir tam tikrų rūšių vėžio riziką, padeda apsisaugoti nuo įvairių lėtinių ligų. Taip pat žinoma, kad odą apsaugo nuo saulės daromos žalos ir užkerta kelią senėjimui.
N.B. Subrendusių (raudonųjų) čili pipirų antioksidantų kiekis yra daug didesnis nei nesubrendusių (žaliųjų) pipirų.
Čili pipirų nauda sveikatai
Malšina skausmą
Kapsaicinas – pagrindinis bioaktyvus augalinis junginys čili pipiruose, pasižymintis unikaliomis savybėmis. Jis susijungia su skausmo receptoriais – nervų galūnėmis, kurios jaučia skausmą. Tai sukelia deginimo pojūtį, bet nesukelia jokių realių deginimo pažeidimų. Įdomus faktas – dažnas čili pipirų (arba kapsaicino) vartojimas laikui bėgant sumažina skausmo receptorių jautrumą, taip pat ir gebėjimą pajusti deginantį čili skonį.
Tyrimų metu nustatyta, kad žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens, kasdien duodant 2,5 gramo raudonųjų čili pipirų, skausmas 5 savaičių gydymo pradžioje sustiprėjo, bet laikui bėgant sumažėjo. Turėkite omenyje, kad vartojant ilgesnį laiką organizmas įgyja atsparumą kapsicaino poveikiui, todėl geriausia čili pipirus naudoti darant pertraukas.
Sumažina svorį
Nutukimas didina daugelio lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir diabetas, riziką. Tyrimai rodo, kad kapsaicinas gali skatinti svorio sumažėjimą, nes mažina apetitą ir padidina riebalų deginimą. 10 gramų raudonųjų čili pipirų žymiai padidina riebalų deginimą tiek vyrams, tiek moterims.
Kapsaicinas sumažina suvartojamų kalorijų kiekį. Tyrime dalyvavo 24 žmonės, kurie nuolat vartojo čili pipirus. Rezultatai parodė, kad kapsaicino vartojimas prieš valgį sumažino suvartojamų kalorijų kiekį. Tačiau ne visi tyrimai nustatė, kad čili pipirai yra veiksmingi. Kituose tyrimuose reikšmingo poveikio kalorijų suvartojimui ar riebalų deginimui nepastebėta.
Nepaisant prieštaringų tyrimų, atrodo, kad reguliarus raudonųjų čili pipirų vartojimas gali padėti numesti svorio jei jie naudojami derinant su sveiku gyvenimo būdu. Svarbu ir tai, kad laikui bėgant išsivysto organizmo tolerancija kapsaicino poveikiui, todėl jo veiksmingumas sumažėja.
Pašalinis poveikis
Čili pipirai kai žmonėms gali sukelti neigiamus pašalinius poveikius.
Deginimo jausmas
Čili pipirai gerai žinomi dėl savo aštraus, deginančio skonio. Už tai atsakinga medžiaga yra kapsaicinas, kuris jungiasi prie skausmo receptorių ir sukelia stiprų deginimo pojūtį. Iš čili pipirų išgautas junginys oleoresin capsicum yra pagrindinė pipirinių balionėlių skirtų apsaugai sudedamoji dalis. Papurškus didesnį kiekį pipirinių dujų jos sukelia stiprų skausmą, uždegimą, patinimą ir paraudimą.
Laikui bėgant, reguliarus kapsaicino poveikis gali sukelti tam tikrų skausmo neuronų nejautrą.
Skrandžio skausmas ir viduriavimas
Čili pipirų valgymas kai kuriems žmonėms sukelia žarnyno sutrikimus. Gali kamuoti pilvo skausmas, deginimo pojūtis žarnyne, mėšlungis ir skausmingas viduriavimas. Tai dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS). Minėti simptomai gali pasireikšti tiems, kurie nėra įpratę reguliariai valgyti aštraus maisto. Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), čili pipirus turėtų vartoti saikingai.
Vėžio rizika
Vėžys – tai liga, kuriai būdingas nenormalus ląstelių augimas. Tyrimai apie čili pipirų poveikį vėžiui prieštaringi. Mėgintuvėlio ir tyrimai su gyvūnais rodo, kad čili pipiruose esantis kapsaicinas gali padidinti arba sumažinti vėžio riziką.
Čili pipirai – apibendrinimas
Čili pipirai yra populiarus prieskonis daugelyje pasaulio šalių ir gerai žinomas dėl savo aštraus, aitraus skonio. Juose gausu vitaminų, mineralų ir įvairių unikalių augalinių junginių. Kapsaicinas – viena iš medžiagų, kuri sukelia burnos deginimą. Kapsaicinas turi teigiamų savybių, tačiau taip pat turi ir šalutinį poveikį. Reguliariai vartojant jis gali padėti numesti svorio ir palengvinti skausmą.
Kapsaicinas sukelia deginimo pojūtį, kuris daugeliui žmonių, ypač tiems, kurie nėra įpratę valgyti čili pipirų, yra nemalonus. Jis siejamas su virškinimo sutrikimais. Valgant čili pipirus svarbu atkreipti dėmesį į savo tolerancijos lygį. Jų vartojimas kaip prieskonio gali būti sveikas, tačiau tie, kurie patiria virškinimo sutrikimų, turėtų jų vengti.