Ji kasdien glosto savo pilvuką ir pasakoja jam apie per dieną patirtus įspūdžius. Kas vakarą sako, kad myli ir labai laukia kada galės pamatyti. Po gimdymo seselė išveža gimdyvę iš gimdymo palatos. Šalia rieda skaidrus vežimėlis, su jame gulinčiu, šiltai suvystytu, ką tik į pasaulį atvykusiu nauju gyventoju. Laukiant lifto praėjo šiek tiek laiko, įvažiavus į vidų naujagimis pravirko. Šalia gimdyvių vežimėlyje sėdinti mama pakalbino mažylį. Vos tik išgirdęs mamos balsą, kūdikis staiga nurimo. Jam buvo neramu, tačiau išgirdęs savą, pažįstamą balsą, greitai nusiramino. Jis jaučiasi saugus, mama šalia.
KŪDIKIS MAMOS PILVE
Nuo 6-7 savaitės įsčiose mažylis aktyviai juda, nuo 8 jaučia prisilietimus, turi rankytes, kojytes, o nuo 16 savaitės išsivysto akys. Jis žiopčioja, daro grimasas, moka pykti ir šypsotis.
Nuo 18 ar 20 savaitės mažylis pradeda judėti. Kai mažylis pavargsta, pyksta, ar jam kažkas nepatinka, pilve juda daugiau. Mama tuo metu pajunta dažnesnius ir skausmingesnius judesius. Vaisius jau gali pabusti nuo motinos judesių ar išorinių garsų.
Nuo 24 savaitės išsivysto vidinė ausis, todėl mažylis girdi ir atpažįsta balsą. Pamažu susiformuoja regėjimas, skonis, klausa ir uoslė. Vaikelis skiria kas su juo bendrauja ir parodo tai judesiais. Į mamos balsą jie būna vienokie, į tėčio kitokie, užsimezga nematomas stiprus ryšys su tėvais ir vaikeliu.
KALBĖKITE SU KŪDIKIU ĮSČIOSE
Bendraukite su mažyliu nuo to momento kai sužinosite apie jo egzistavimą. JAV mokslininkai atliko eksperimentą. Buvo atrinkta 600 porų, kurios laukė šeimos pagausėjimo. Nuo 24 nėštumo savaitės, mamos ir tėčiai, turėjo kiekvieną dieną tuo pačiu metu, po 30 min. kalbėtis su mažyliu įsčiose arba skaityti jam pasaką. Po gimdymo šie mažyliai buvo stebimi iki mokyklinio amžiaus ir lyginami su įprastai išnešiotais kūdikiais. Tų vaikučių, kurių tėvai kas dieną su jais kalbėjosi, psichomotorinis vystymasis pranoko kitų bendraamžių. Jie pradėjo anksčiau sėdėti, kalbėti ir stovėti. Mokykloje greičiau sukoncentruodavo dėmesį, greičiau ir lengviau atmintinai išmokdavo tekstus. Taip atsitiko todėl, kad tėvams kalbant su kūdikiu, jo smegenys vystėsi sparčiau. Praleidus pasikalbėjimo laiką mažylis imdavo neramiai judėti, sukinėtis pilve, spardytis.
KŪDIKIS MOKOSI DAR BŪDAMAS MAMOS PILVE
Kūdikis ne tik girdi savo mamą, bet ir stengiasi ją suprasti, mokosi iš jos. Kalbėkite su kūdikiu nuolat, net tada kai būsite su juo viena parduotuvėje. Žmonės tikriausiai manys, kad išprotėjote, bet ar tai svarbu. Svarbiausia jūsų ryšys su mažyliu. Kalbėdama su kūdikiu įsčiose, jam suteiksite kalbos raidos pagrindą.
Tyrimai rodo, kad kalbantis su kūdikiu paskutines 12 savaičių, jis pradėda įsisavinti kalbą. Naujagimiai gali atskirti savo gimtąją kalbą nuo užsienio kalbos praėjus tik kelioms valandoms po gimimo. Jų smegenys vystosi nuolat ir nelaukia gimimo, kad pradėtų įsisavinti informaciją.
Vašingtono Universiteto mokslininkai padarė tyrimą. Buvo naudojamas čiulptukas, kuris prijungtas prie kompiuterio matavo kūdikių reakcijas į garsus. Tyrime dalyvavo 80 kūdikių, kurie čiulpdami čiulptuką klausėsi įrašų gimtąja ir svetima, nežinoma kalba. Tyrimas parodė, kad klausydami užsienio kalbos, kūdikiai žindė ilgiau nei klausydami gimtosios kalbos. Būkite sąmoningi ir nepulkite į kraštutinumus mokyti kūdikį užsienio kalbų, kol jis dar įsčiose.
MUZIKOS ĮTAKA
Nedėkite ausinių ant pilvo, ten ir taip triukšminga. Vaisius reaguoja skirtingai į įvairius muzikos garsus. Yra aprašytas atvejis kai nėščiosios turėjo išeiti iš koncertų salės, nes negalėjo pakęsti skausmingų vaisiaus judesių. Klausydamas erzinančios muzikos mažylis tampa neramus, pradeda spardytis.
Užrašius smegenų biosroves išaiškėjo, jog mažylius įsčiose nuramina Mocartas ir Vivaldis. Tuo tarpu Bethovenas erzina. Mažyliams nepatinka triukšmingas rokas ir metalas. Tačiau patinka lopšinės, jūros ošimo, miško gamtos garsai. Klausydamas gamtos garsų ar švelnios, ramios muzikos mažylis bus laimingas ir ramus.
SKAITYKITE:
Pieninai dantys – vaikų odontologas
Rėkimas ant vaikų – kaip sustoti
MAMOS NUOTAIKŲ POVEIKIS
Mamos nuotaikos taip pat veikia įsčiose augantį kūdikį. Svarbus visas nėštumo laikotarpis, gimdymas, netgi pirmos valandos ir dienos. Jeigu supykote ar išsigandote, patyrėte stresą, žinokite, kad visa tai jaučia ir jūsų kūdikis. Jūsų organizme, kraujyje atsiradęs adrenalinas patenka į vaisiaus vandenis. Adrenalinas yra stresinė medžiaga. Dažnos blogos emocijos nėštumo metu trikdo normalų vaisiaus vystymąsi. Kūdikis gali gimti nervingesnis, jautresnis, gali dažniau verkti, turėti virškinimo sutrikimų. Jeigu mama mokosi, ruošiasi egzaminams, mažylis taip pat patiria su tuo susijusią įtampą. Jeigu besilaukianti mama laiminga, rami, jos gyvenimas laimingas, nešiodama kūdikį ji jaus visai kitokius vaisiaus judesius. Jie bus labai švelnūs. Tam įtakos turi džiaugsmo hormonai endorfinai.
Nuo šešto nėštumo mėnesio kūdikis įsčiose girdi ir atpažįsta jūsų balsą. Kalbėkitės ir bendraukite su savo atžala, glostykite savo pilvuką, sakykite švelnius žodžius, siųskite visą savo meilę. Jūsų kūdikis girdi ir jaučia. Tai padės jam vystytis, užaugti sveiku, laimingu ir pasitikinčiu savimi.
Palaikykite ramią aplinką be streso. Venkite rėkimo ir pykčių.
Gražios Jums dienos ir lengvo gimdymo!