Mokslo metų laukimas silpnai girdinčiam vaikui ir jo tėvams gali kelti daugiau nerimo nei malonaus jaudulio, aplankančio prieš nepatirtą etapą. Vos kiek silpniau girdint viena ausimi gali suprastėti mokymosi rezultatai ir emocinė būsena. Klausos sutrikimai trukdo įsisavinti žinias ir suprasti supančią aplinką. Pažinus problemą, sekant profesionalų patarimus kelionė po naujų žinių ir garsų pasaulį gali būti jaudinanti gerąja prasme.
Klausa gali nusilpti dar mokykliniame amžiuje
Lietuvoje įgimtą klausos sutrikimą turi 1–3 naujagimiai iš 1000-io, iki mokyklos negrįžtamai ji nusilpsta dar 2-iem vaikams. VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologė (LOR) dr. Jekaterina Byčkova įvardija dažniausias įgimto klausos sutrikimo priežastis: tai paveldėjimas, įgimtos infekcijos, neišnešiotumas. Ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikams klausa negrįžtamai susilpnėja dėl meningito, galvos traumų ir kt. priežasčių.
Ikimokyklinukams ir pradinukams klausa dažniausiai suprastėja dėl ausų, nosies, gerklės ligų – tarkim, dažnos slogos, kuomet už būgnelio susikaupia skystis. Jeigu skystis užsilaiko ilgam abiejose ausyse, o vaikas ir taip susiduria su tam tikrais sunkumais mokydamasis, net ir laikinas klausos praradimas gali turėti neigiamų pasekmių.
„Didžiausios įtakos vaiko raidai turi pirmuoju jo gyvenimo pusmečiu nepastebėtas įgimtas klausos sutrikimas. Vaikui darosi sunku augti bei pažinti aplinką, klausos sutrikimams atsiradus vėlesniame laikotarpyje. Išlikite budrūs ir sekite, kaip augantis vaikas vystosi, ypač kaip kalba: ar taria visus garsus, ypač galūnes, ar kalba rišliai, ar žodynas platus, ar atsiliepia į vardą, ar supranta, kas jam sakoma, ar nežiūri nuolat į veidą bandydamas skaityti iš lūpų“. Jei bent kiek dvejojate dėl vaiko klausos – rekomenduojame konsultuotis su vaikų otorinolaringologu audiologu.
Simptomai gali būti ryškesni triukšme
Pirmus ženklus, jog ūgtelėjęs mažametis prastai girdi, neretai pastebi pedagogai, mat mokymosi įstaigoje daugiau gerai girdėti trukdančių aplinkybių: šurmulio, didesnių nei namie atstumų tarp pašnekovo ir prastai girdinčiojo. Mokytojai pažymi, kad vaikas nesupranta užduočių, perklausinėja, vengia dalyvauti diskusijoje, daro klaidas diktantuose. Tikėtina, jog tokiu atveju jo klausos nusilpimo laipsnis dar nedidelis ir pradėta reabilitacija bus sėkminga.
Klausos centro specialistė sako, jog net dėl menko klausos praradimo vaikui gali būti sunku susikaupti, dėmesį jis labiau telks į aplinkinius garsus, o ne į kalbantįjį, painios panašius žodžius, per dažnai kartos klausimą „ką?“. Atlikdamas vieną ar kitą užduotį taip pat prašys ją išdėstyti dar kartą ar bandys įveikti, kopijuodamas bendramokslius.
Sutrikus klausai vaikas bus nedrąsus, nepasitikės savimi, nebenorės įsitraukti į komandines užduotis ir apskritai vengs bendravimo su kitais vaikais. Nukentės saugumo jausmas, o įsitempus ir nuolat stengiantis išgirsti svarbią informaciją ims kamuoti nuovargis. Norint triukšme atskirti kalbančiojo balsą reikalinga gera abiejų ausų klausa.
Tėvų dėmesys padeda geriau girdėti
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centro Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus vadovė Daiva Burkauskienė sako, jog sudėtingiausia tiems vaikams, kurie turėdami silpną klausą lanko bendrojo ugdymo mokyklą drauge su gerai girdinčiaisiais.
„Esminiai dalykai, apskritai padedantys vaikui su klausos sutrikimu įsitraukti į kontaktinį ugdymosi procesą – tai gebėjimas nuo mažumės naudotis klausa ir susiformavęs žodynas. Girdinčiam vaikui visi žodžiai gali būti aiškūs, tam, kurio klausa silpna, suprantamas gali atrodyti tik kas kelintas arba vienas žodis gali turėti skirtingas reikšmes. Vos Jūsų vaikas pradėjo lankyti mokyklą, rekomenduoju pasiimti jo vadovėlius, drauge perskaityti rytdienos tekstus, temas ir paaiškinti visus nežinomus žodžius. Tai jam padės sėkmingai dalyvauti pamokoje, nes bendrojo ugdymo mokytojas tų dalykų neugdo – jis suteikia žinias, tačiau reikia turėti išlavintus įrankius jas įsisavinti“, – pataria D. Burkauskienė.
Daugiau iššūkių mokantis nuotoliu kyla turint vidutinį ir gilų neprigirdėjimą – tuomet vaikui net su klausos aparatais sunkiau suprasti per kompiuterį dėstomus dalykus. Tai išspręsti galima moderniomis technologinėmis sistemomis, pvz., išoriniu mikrofonu, kuris siunčia garsinę informaciją tiesiai į klausos aparatą.
„Šiuo atveju svarbus tėvų ir vaiką prižiūrinčio klausos protezavimo specialisto bendradarbiavimas. Su jūsų pagalba įvertinęs vaiko mokymosi aplinką namuose, klasėje (kiek šeimos narių dirba, mokosi toje pačioje patalpoje, kaip skirtingose klasės vietose vaikui sekasi girdėti mokytoją ir pan.) bei kitus jo poreikius, specialistas tinkamai sureguliuos prietaisus ir padės atrasti optimaliai klausos pojūtį, taigi ir mokymosi procesą palengvinsiančią papildomą technologiją“, – sako klausos protezavimo specialistė B. Baliukevič.
Ugdymo procese svarbios detalės
LOR gydytoja J. Byčkova savo ruožtu dalijasi įžvalga, jog sėkmę mokantis klausos sutrikimų turinčiam vaikui lemia ir dėstymo metodas. Štai intravertiškesniam, nepakeliančiam triukšmo ir per nuotolines pamokas gaunančiam vizualesnę, geriau struktūruotą, mažiau komandiškumo reikalaujančią informaciją arba sekančiam pamokos įrašą įsisavinti informaciją kompiuteryje bus lengviau.
Realiu laiku transliuojamoje pamokoje daug reikšmės turi technologijos, ar mokytojas apramina triukšmaujančius vaikus, kalba rišliai, sėdi gerai apšviestoje aplinkoje, ar galima skaityti iš jo lūpų. Būdami namuose su besimokančiu vaiku galite įsitikinti, kokios aplinkybės jam palankios gerai girdėti, ir, jei reikia, paprašyti mokytojo jas pakoreguoti.
Nuo tėvų indėlio į ugdymo procesą priklauso, kaip vaikui su silpna klausa seksis savarankiškai tvarkytis su iššūkiais ateityje.
Daugiau skaitykite
Emocinis valgymas ir kaip jo išvengti
Cholesterolis normos – kaip sumažinti
Peršalimo simptomai ir gydymas
Ieškokite specialistų pagalbos
Jei dvejojate ką daryti, ypač augindami mažamečius, surdopedagogikoje besispecializuojanti D. Burkauskienė kviečia kreiptis pagalbos į specialistus, dirbančius su klausos sutrikimų turinčiais vaikais. Anot jos, per karantiną buvo suteikta galimybė bent kartą savaitėje bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams su silpna klausa dalyvauti surdopedagogo užsiėmimuose.
Didžiausią nuostolį mokantis nuotoliniu būdų patiria ne tik silpnai girdintieji, bet apskritai visi vaikai, kaip rodo tyrimai, labiau ne dėl suprastėjusių akademinių pasiekimų, bet dėl emocinių sutrikimų. D. Burkauskienei pritaria ir mažųjų klausą gydanti J. Byčkova: „Nors nuotolinis ugdymas, kai kuriems pasirodė priimtinesnis, visiems tėvams ir pedagogams rekomenduojame dėti pastangas sudaryti sąlygas vaikams mokytis kontaktiniu būdu, nes esminis jų raidos ir emocinės sveikatos veiksnys yra socializacija.“
„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo „Sveikatos Žurnalas“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą „Sveikatos Žurnalas“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.