Bičių gyvenimas. Kaip bitės gamina medų?

by

Vaikai manęs ne kartą klausė: mama, kaip bitės gamina medų? Jeigu įdomu ir Jums, skaitykite, netrukus viską papasakosiu. Šia informacija apie bičių gyvenimą, šeimos struktūrą, kaip jos gamina medų pasidalino bitininkai Jolita ir Paulius. Esame dėkingi Jiems.

Bitės yra bendruomeninis gyvis, gyvenantis šeimoje. Be savo šeimos, bendruomenės viena bitė neišgyventų. Visas bičių šeimos gyvenimas yra organizuojamas taip, kad apsirūpinti maistu ir garantuoti šeimos tęstinumą. Viena bitė negali užtikrinti sau išgyvenimo ir pasigaminti tiek šilumos, kad žiemą nesušaltų, ji žūtų nepalikdama palikuonių. Bitės gimsta šeimoje, šeimos nariai ją augina, maitina, po to ji augina ir rūpinasi kitais šeimos nariais.

BIČIŲ ANTENOS IR PLAUKELIAI

Kiekviena bitė turi antenas, tai jos jutimo organai. Šias antenas bitės naudoja kvapui aptikti, jose yra apie 170 kvapų receptorių. Bičių uoslė labai jautri, todėl skraidydama ji gali lengvai surasti žiedadulkių turinčius žiedus.

Bičių antenos gali įvertinti matmenis. Kai antenos paliečia matuojamą objektą, gali išmatuoti gylį ir plotį. Taip jos pagamina tikslių matmenų korių akutes. Antenos taip pat naudojamos prisilietimams ir bendravimui tarpusavyje šokių metu.

Kiekvienas bitės plaukelis turi nervą. Jie yra jautrūs vibracijai, todėl aptikus nepažįstamą dažnį bitė iškart sunerimsta. Šiuos plaukus bitės naudoja ir lytėjimui. Jeigu paliesite bitę, jos nervai perduos signalą smegenims, įspėdami, kad ji yra liečiama.

SKONIO RECEPTORIAI

Bičių skonio pojūčiai yra panašūs į žmonių. Savo mažu liežuvėliu, jos gali aptikti saldų rūgštų ir kartų skonį.

ŽIEDŲ NEKTARO RINKIMAS

Pavasarį prasideda augalų žydėjimas ir pirmojo nektaro rinkimas. Kai bitė darbininkė randa nektaro, ji nuskrenda atgal į avilio lizdą ir „sušoka“ ypatingą šokį, kad praneštų kitoms bitėms.
Šokio metu bitė atlieka specialius judesius ir skleidžia garsus, kurie atskleidžia kitoms bitėms atstumą ir kryptį iki nektaro turinčios gėlės. Bitės „šokis“ – tai komunikavimo priemonė, kurios pagalba vabzdžiai bendrauja tarpusavyje.

medus

MEDAUS GAMYBA

Bitės medų gamina naudodamos gėlių nektarą. Savo liežuvėliu išsiurbia nektarą iš žiedų nektarinių, nektaras susimaišo su seilėse esančiais enzimais, kurie pakeičia medaus cheminę sudėtį ir ph, bei padaro tinkamą ilgalaikiam saugojimui. Bitė grįžta į avilį, atryja ir perduoda surinktą nektarą kitai bitei. Procesą kartoja tol, kol nektarą apvirškina ir sudeda į korius.

Apie 70 procentų žiedų nektaro, kuris sudėtas į korius, sudaro vanduo. Jis turi išgaruoti, kad galiausiai būtų išgautas medus. Tam, kad pašalintų vandens perteklių, bitės mojuoja sparneliais pūsdamos į nektarą orą, taip pagreitindamos drėgmės pertekliaus išgarinimą.  Maždaug per 1–3 dienas vandens koncentracija sumažėja iki 17 procentų ir nektaras virsta medumi.

Iki pilno medaus subrendimo, bitės užklijuoja korio akutes sekretu iš savo skrandžio, kuris galiausiai sutirštėja ir virsta bičių vašku. Per metus bičių šeima į avilį suneša apie 90 kg medaus. Apsaugotas nuo drėgmės ir oro poveikio, medus gali išlikti nesugedęs neribotą laiko tarpą ir aprūpinti bites maistu visą žiemos sezoną.

KORIAI

Korius gamina jaunos bitės darbininkės. Koriai skirstomi į kelius tipus: bičių perams auginti, maistui saugoti ir tranams auginti. Avilyje bitės tvirtina korius prie rėmelio. Jų akučių dydis priklauso nuo paskirties, traninio korio akutės didesnės. Gamtoje bitės korius tvirtina prie lizdo lubų, medžių drevėse – prie jų skliautų. Koriai statomi vienu metu iš abiejų pusių, jų akelės būna keliais laipsniais pasvirę į viršų. Vos pagaminti koriai būna šviesūs, o vėliau nuo išsiritusių perų kokonų ima tamsėti ir po kelerių metų tampa netinkami perams augti. Korio šešiakampė struktūra yra optimali reikiamam tūriui, taip bitės sunaudoja mažiausiai vaško.

medus bites

Korys nuotr. lt.wikipedia.org

PIKIS

Pikis – tai lipni, tirštos konsistencijos medžiaga, kurią bitės darbininkės renka nuo augalų. Pikis yra kartus, malonaus specifinio aromato. Cheminė sandara paprastai sudėtinga ir galutinai neištirta. Manoma, kad pikis susidaręs iš augalinių dervų, eterinių aliejų ir vaško. Jame yra daugiau nei 11 cheminių elementų (vario, mangano, cinko, kobalto, bario, titano, nikelio, chromo ir kt.). Pikiu bitės aptepa avilio sienas, užkamšo plyšius, dezinfekuoja akutes. Svetimkūnius, kurių bitės negali pašalinti iš avilio, taip pat užlipdo pikiu, nes pikis nepraleidžia oro ir drėgmės, todėl gendantys svetimkūniai yra balzamuojami, taip apsaugant lizdą nuo įvairių ligų ir infekcijų.

BIČIŲ DUONELĖ

Žiedadulkes bitės neša į avilius ir meta į korių akeles. Aviliuose jaunesnės bitės priekiniais žandais sutrupina žiedadulkių kamuoliukus ir galvomis gerai juos suspaudžia. Taip bitės dirba, kol žiedadulkėmis užlipdo du trečdalius akutės tūrio. Į tą pačią akutę dėdamos įvairių augalų žiedadulkes, bitės jų nerūšiuoja. Kai akutės pripildomos, bitės jų viršų užpila medumi, užlipdo vašku – tokį mišinį palieka subręsti. Veikiant įvairiems mikroorganizmams, fermentams, esant didelei drėgmei ir šilumai 34–36 °C, maždaug per dvi savaites iš mišinio susiformuoja bičių duonelė. Bitėms tai maisto medžiagų saugykla ir pagrindinis baltymų, riebalų, angliavandenių, mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Per metus vidutinė bičių šeima suvartoja apie 25 kg bičių duonos. Vienoje korio akelėje būna 140–180 mg bičių duonos. Duonele maitinami bičių perai, jaunos bitės ir tranai. Daug duonelės bitės suvartoja pieneliui ir vaškui gaminti.

BIČIŲ ŠEIMOS SANDARA

Bičių šeima, tai vabzdžių bendruomenė kurią sudaro bičių motina, bitės darbininkės ir tranai. Nė vienas bičių šeimos narys negali gyventi atskirai ir savarankiškai kurti naujos šeimos. Priklausomai nuo metų laiko bičių šeimos dydis kinta: pavasarį ji sveria 0,5–1,5 kg, vasarą – ne mažiau kaip 3 kg, rudenį – apie 2 kg. Vidurvasarį būna maksimalus išsiplėtimas, bičių šeima sveria 5–6 kg ir daugiau. Vidutiniškai 1 kg bičių būna apie 10 000 individų.

BIČIŲ MOTINĖLĖ

Bičių motina – didžiausias bičių šeimos vabzdys. Ji gyvena 3 ir daugiau metų, o paskirtis šeimoje – dėti kiaušinėlius. Jauna bičių motina, per 2 savaites subrendusi ir susiporavusi su tranais, tampa vaisinga. Ji poruojasi vieną kartą. Apsivaisinimas vyksta ore 30–50 m aukštyje, apvaisinime dalyvauja 7–20 tranų. Poravimuisi ji kelis kartus išskrenda iš avilio ir nuo jo nutolsta iki 12 km. Po poravimosi bičių motinėlė kiaušintakiuose prikaupia spermos iš kelių skirtingų tranų, tuomet į korio akeles deda kiaušinius iš kurių išsivysto bitės. Be motinėlės šeima pasmerkta išnykimui. Todėl kiekvienos šeimos bitės labai rūpinasi savo motinėle, jei šeimoje dingsta motinėlė, jos labai greitai pajunta ir visas bičių gyvenimas pakrinka. Jos meta visus darbus ir laksto ieškodamos motinėlės.

BITĖS DARBININKĖS

Bitės darbininkės atlieka visus darbus avilyje: renka nektarą ir žiedadulkes, perdirba nektarą į medų, žiedadulkes į bičių duoną, siuva korius, maitina motiną ir tranus, prižiūri perus (jaunas bites), valo lizdą ir t.t. Bičių darbininkių amžių lemia darbai: intensyviau dirbančios greičiau miršta. Gyvenimo trukmė nuo 28 dienų iki 6-7 mėnesių. Netekę motinėlės, bitės darbininkės bando gelbėtis iš padėties ir pradeda pačios dėti savo neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita tik tranai. Jos vadinamos traninėmis bitėmis. Tranai neneša medaus, nemaitina perų ir motinėlės. Tokia šeima pradeda silpti, nes bičių darbininkių mažėja, o tranų daugėja. Galiausiai šeima žūsta nuo priešų ar maisto stygiaus. Naują tikrą motinėlę šeima noriai priima tik tol kol neatsirado traninė bitė. Jeigu traninė bitė yra pradėjus dėti kiaušinėlius, nauja tikroji bitė motinėlė iškart nužudoma.

TRANAI

Tranas, bičių šeimos vyriškas vabzdys. Jo pagrindinė funkcija – apvaisinti bičių motiną. Būdami avilio lizde jie padeda palaikyti perų (jaunų bičių) zonoje reikiamą temperatūrą – apie +34°C. Avilyje, bičių šeimoje, tranų būna nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių. Apvaisinęs motiną tranas miršta. Rudenį, bitės darbininkės nustoja tranus maitinti ir nusilpusius išvaro iš lizdo.

Bičių motinėlė kiaušinėlius deda pagal tai kaip bitės neša nektarą. Jei yra medunešis ir daug nektaro, tuomet motinėlė deda daug kiaušinėlių, jei mažesnis medunešis tuomet deda mažiau. Bitininkai pasakoja, jog bičių šeima veikia kaip vienas organizmas. Bitės darbininkės vadovauja motinėlei kiek kiaušinėlių dėti, nors ir atrodo atvirkščiai. Kai bičių daug ir jos nori spiestis, bitės mažiau maitina motinėlę, jog ji pasidarytų lengvesnė ir galėtų skristi spietimo metu. Įprastai motinėlė negali skristi, kai deda kiaušinėlius.

medus bites
Bičių rūšys Pav. Avilio istorijos Bitynas
medus bites
Bičių motinėlė Pav. Avilio istorijos Bitynas
medus bites
Bitė darbininkė Pav. Avilio istorijos Bitynas
medus bites
Tranas Pav. Avilio istorijos Bitynas
BIČIŲ PRIEŠAI

Bičių priešai yra vapsvos, kandys, skruzdėlės. Šiame video rodoma, kaip bitės dirbdamos komandoje apsisaugo nuo Azijos širšės milžinės. Širšės milžinės yra didžiausios širšės pasaulyje, jų kūnas gali būti net 5cm ilgio. Jos minta stambesniais vabzdžiais, medžių sultimis ir medumi iš bičių kolonijų. Jos vadinamos bičių žudikėmis ir keliasdešimt tokių širšių grupė, bičių šeimą išnaikina per 3 valandas. Prancūzijoje ir šiltesnių zonų kraštuose, jos pridaro labai daug žalos bitėms. Jų lizdų žmonės ieško su dronais, kad sumažinti populiaciją. Tačiau akivaizdu, kad nuo pavienių įsibrovėlių bitės moka apsiginti. Jos laukia, kol širšė puls ir tada apsupę ją ratu oro temperatūrą įkaitina tiek, kad širšė tiesiog iškepa.  Jei esi mažas, nereiškia kad neapsiginsi, visiems susivienijus ir tapus galinga jėga pergalė garantuota.

SENOVINIS BITININKYSTĖS MUZIEJUS

Bitininkystės muziejus yra Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajono savivaldybėje, Stripeikių kaime. Tai nuostabi edukacinė vieta tiek mažiesiems tiek suaugusiems pabūti ir susipažinti su bitininkyste. Muziejus įsikūręs unikalios gamtos apsuptyje 4 ha teritorijoje, Tauragnos upelio pakrantėje. Muziejaus teritorijoje – 5 pastatai su turiniu apie bites, visi jie kalba apie bites skirtinga kalba – kvapais, garsais, skaitymu, skonio ir uoslės pojūčiais. Muziejuje gyvena 13 bičių šeimų. Muziejus lankytojus priima iki lapkričio mėn., bilieto kaina 1–2 Eur.

bites medus
Stripeikių bitininkystės muziejus nuotr. is Ernestos asm. archyvo.
bites medus
Stripeikių bitininkystės muziejus nuotr. is Ernestos asm. archyvo.
medus
Stripeikių bitininkystės muziejus nuotr. is Ernestos asm. archyvo.
bites medus
Stripeikių bitininkystės muziejus nuotr. is Ernestos asm. archyvo.

Gegužės 20 minima pasaulinė Bitės diena. Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų mažėjimą pasaulyje, jų reikšmę gamtai ir biologinei įvairovei, žemės ūkiui, bei žmonių sveikatai. Auginkime ir tausokime šiuos vabzdžius, nes jie apdulkina net apie 85 proc. pasaulio augalų ir apie 80 proc. žmonių maistui vartojamų augalų rūšių. Jeigu išnyktų vabzdžiai apdulkintojai, išnyktų ir didžioji augmenijos dalis bei augalėdžiai gyvūnai.

Bitininkus kviečiame elgtis garbingai ir neišimti visų medaus atsargų prieš žiemą, kad bitės turėtų savo prisinešto maisto ir nereikėtų pilti cukraus sirupo. Tuomet bus mažiau bėdų su erkėmis ir kitomis ligomis, avilyje nereikės naudoti chemijos ir vaistų. Jų nebus meduje, duonelėje, pikyje ir vaške.

Moksliniai tyrimai parodė, kad bičių parneštame nektare aptinkami nemaži kiekiai sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas, kadmis ir kt. Bites auginkite vietovėse, kurios toli nuo didelių automagistralių ir chemizuotų ūkių.

Apie vabzdžių viešbutį ir medaus naudą papasakosime kituose musų straipsniuose. Sėkmingo pirmadienio!

NAUDINGOS NUORODOS:

https://www.ted.com/talks/anand_varma_the_first_21_days_of_a_bee_s_life?utm_campaign=tedspread&utm_medium=referral&utm_source=tedcomshare

MEDAUS GALITE ĮSIGYTI:

https://www.facebook.com/avilioistorijos/shop

https://www.facebook.com/106509820701898/

SEKITE MUS:

https://www.facebook.com/Sveikatoszurnala

DAUGIAU SKAITYKITE:

https://sveikatoszurnalas.lt/imbieras-nuo-migrenos-ir-kosulio/