Cholesterolis normos nustatomos iš kraujo tyrimo. Jeigu Jūsų šeimoje yra sergančių paveldimomis širdies ir kraujagyslių ligomis, turite širdies ydą, esate patyręs insultą ar infarktą, sergate cukriniu diabetu, rūkote, turite antsvorio, turite genetinį lipidų apykaitos ar skydliaukės sutrikimą, gausiai vartojate alkoholį, mažai judate ar Jums virš 45 – cholesterolį rekomenduojame tirtis kelis kartus per metus.
Tyrime nustatytas cholesterolis norma padeda gydytojui įvertinti Jūsų kepenų, inkstų, skydliaukės ir kitų organų veiklą. Jeigu valgote daug riebaus gyvulinės kilmės maisto, mažai judate, gaunate didelius cholesterolio kiekius. Su maistu gauto cholesterolio perteklius sėda ant kraujagyslių sienelių. Palaipsniui susidaro kraujotakos nepraeinamumas. Tai sukelia širdies, kraujotakos, bei kitų ligų riziką.
Cholesterolis normos
Cholesterolio tyrimas atliekamas paimant kraują iš venos nevalgius. Tai būtina sąlyga. Rekomenduojama, kad pacientas 14 valandų būtų nevalgęs.
Bendrasis cholesterolis norma
Rekomenduojamos normos 2,6–5,2 mmol/l
Saikingai padidėjęs 5,2–6,5 mmol/l
Ryškiai padidėjęs daugiau už 6,5 mmol/l
Kritiškai padidėjęs daugiau už 7,8 mmol/l
Esant didesnei nei 5,2 mmol/l bendro cholesterolio koncentracijai būtina pakartoti tyrimą. Pacientams, kurių bendro cholesterolio koncentracija kraujyje viršija 6,5mmol/l, turi būti nustatomas visas lipidų spektras – kartu su cholesteroliu nustatomas DTL cholesterolis, MTL cholesterolis, trigliceridai, kartais papildomai įvertinama Apo A, Apo B, Lp(a) ir homocisteino koncentracija.
MTL cholesterolis norma
MTL- blogasis cholesterolis. Sveikiems asmenims „blogojo“ cholesterolio koncentracija turėtų būti mažesnė nei 3,0 mmol/l.
Rekomenduojamos normos 2,6–3,4mmol/l
Saikingai padidėjęs 3,4–4,1mmol/l
Ryškiai padidėjęs daugiau nei 4,1 mmol/l
Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis
Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojamos MTL cholesterolio normos ženkliai mažesnės.
Ligoniams, sergantiems koronarine širdies liga rekomenduojama MTL cholesterolio norma 1,0– 2,6 mmol/l
Ligoniams, turintiems kelis rizikos veiksnius rekomenduojama MTL cholesterolio norma 2,6–3,9mmol/l
Jei pacientas priklauso didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip miokardo infarktas, insultas ar pacientui buvo atlikta vainikinių arterijų atvėrimo procedūra, nustatytos aterosklerozinės plokštelės vainikinėse ar miego arterijose, tuomet jam rekomenduojama sumažinti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją daugiau nei 50 proc. nuo pradinės normos iki 1,4 mmol/l.
Pacientams, kuriems dvejų metų laikotarpiu pasikartojo širdies ir kraujagyslių liga ar pakartotinai buvo atlikta vainikinių arterijų atvėrimo procedūra, rekomenduojama siekti mažesnės nei 1,0 mmol/l „blogojo“ cholesterolio normos.
DTL cholesterolis norma
Gerojo cholesterolio normos:
Moterys 0,9–2,0 mmol/l
Vyrai 0,9–1,7 mmol/l
Trigliceridai Tg
Trigliceridai yra lipidai, kurie paprastai vadinami riebalais. Tg patenka su maistu arba sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje, raumenyse).
DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas dažniausiai susijęs su TG kiekio padidėjimu. Tai svarbu pacientams, turintiems mažą DTL cholesterolį, ypač sergantiems II tipo cukriniu diabetu.
TG koncentracija kraujyje neturi viršyti 2,3 mmol/l. TG kiekiui padidėjus iki 11,0 mmol/l išauga pankreatito rizika. Moterų, vartojančių geriamuosius kontraceptikus, TG kiekis serume didesnis, negu nevartojančių.
Cholesterolis kas tai?
Cholesterolis – tai mūsų organizmo riebalas, ląstelių dalis reikalinga antinksčių žievės hormonų sintezei. Cholesterolis naudojamas ląstelių sienelių gamybai, iš jo gaminami lytiniai hormonai, tulžies rūgštis.
Ketvirtadalis mūsų kūne esančio cholesterolio yra smegenyse. Cholesterolis palaiko smegenų funkciją – neurotransmiterius, augina smegenų ir nervų audinius, maitina imuninę sistemą. Cholesterolis sukuria izoliaciją aplink nervą perduodantį elektrinius impulsus.
Jis yra pagrindinis faktorius, darantis įtaką nuotaikų kaitai. Cholesterolis padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus A, D, E ir K. Estrogenas, progesteronas ir dar keletas nepakeičiamų hormonų yra gaminami cholesterolio dėka.
Bendrasis cholesterolis yra skirstomas į MTL cholesterolį, DTL cholesterolį ir trigliceridus.
MTL cholesterolis
Cholesterolis gali būti „geras“ arba „blogas“. Abi rūšys organizme atlieka skirtingas funkcijas. „Blogasis“ cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL). Jis iš kepenų ir žarnyno gleivinės perneša cholesterolį į periferinius audinius ir kraujagysles.
MTL cholesterolis – tai blogasis cholesterolis. Jis sėda ant kraujagyslių sienelių, trikdo kraujo tekėjimą, to pasekoje vystosi gyvybei pavojingos ligos.
DTL cholesterolis
„Gerasis“ cholesterolis – tai didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jo užduotis – neleisti cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse. DTL cholesterolis konkuruoja su „bloguoju“ cholesteroliu, transportuoja cholesterolį atgal į kepenis ir neleidžia susidaryti aterosklerozinėms plokštelėms.
Iš kur mūsų organizme atsiranda cholesterolis?
Cholesterolis atsiranda keliais būdais:
- Apie 67 proc. cholesterolio mūsų organizmas pasigamina pats. Jis sintetinamas mūsų kepenyse ir žarnyno ląstelėse.
- Apie 33 proc. cholesterolio gauname su maistu, valgydami gyvūninės kilmės produktus: riebią mėsą, kiaušinius, pieno produktus.
Daugiau skaitykite
Emocinis valgymas ir kaip jo išvengti
Peršalimo simptomai ir gydymas
Kada cholesterolis žalingas?
Esant cholesterolio pertekliui kraujyje jis kaupiasi kraujagyslėse sudarydamas aterosklerozines plokšteles, kurios sutrikdo kraujotaką, sukelia širdies, kraujagyslių ligas ir aterosklerozę. Dėl pažengusios aterosklerozės gali ištikti infarktas, galvos smegenų insultas, širdies ritmo sutrikimai, dusulys ir daugybė kitų sveikatos sutrikimų.
Kodėl atsiranda cholesterolio perteklius?
Dažniausiai cholesterolio perteklius atsiranda dėl nesveikos mitybos, taip pat genetinių ligų ar organizmo senėjimo. Kasdien vartojant gyvulinės kilmės riebalus, jaunų ir sveikų žmonių organizmas pradeda gaminti mažiau cholesterolio. Vyresnių žmonių savireguliacijos funkcijos dažnai būna sutrikusios, todėl ima kauptis per dideli cholesterolio kiekiai.
Cholesterolio padidėjimas kraujyje gali būti sąlygotas sutrikus cholesterolio metabolizmui, taip pat sumažėjus fiziniam aktyvumui, sutrikus kepenų, inkstų, kasos, skydliaukės veiklai ir esant kitiems veiksniams.
Blogasis cholesterolis sukelia kraujagyslių ir širdies ligas
Tyrimais nustatyta: esant žemam MTL cholesterolio kiekiui aterosklerozė nustatoma retai. Jei yra nedidelis blogojo MTL cholesterolio padidėjimas, aterosklerozė nustatoma iki 33 proc. žmonių. Jei nustatomas didelis MTL cholesterolio kiekis- aterosklerozė nustatoma virš 60 proc. žmonių įvairiose kūno vietose: kojose, kakle, širdyje ir pilvo kraujagyslėse.
Kaip išvengti aterosklerozės ir kitų ligų?
Jeigu norite būti sveiki ir gyvybingi, turite rūpintis savo organizmu, pakeisti mitybos įpročius, kurie yra labai svarbūs reguliuojant cholesterolį jūsų organizme.
Kokia mityba yra nesveika?
- Per riebi – gyvulinės kilmės,
- Per sūri,
- Per saldi,
- Per gausi.
- Per vėlyva – kai visą dieną tik užkandžiaujame, o vakare valgome labai sočią vakarienę. Prie stalo sėskime anksčiau, nelaukime vėlyvo vakaro. Stenkimės nepersivalgyti. Ant pietų stalo nedėkime cukraus. Naudokite medų. Jis suteiks saldumo, energijos ir naudingų maistinių medžiagų. Į gaminamus patiekalus berkite tik truputį druskos.
Riebus maistas kenkia
Mūsų kraujagyslių sieneles storina cholesterolis, kurį gauname iš gyvulinės kilmės produktų. Nevartokite keptų ir kaitintų gyvulinės kilmės riebalų. Pakeiskite juos augaliniais. Nedideliais kiekiais ragaukite riešutus ir sėklas. Ribokite sviestą, grietinę, sūrį, ledus ir riebius desertus. Virkite arba kepkite nenaudodami riebalų.
Vaisiai ir daržovės
Vitaminai yra svarbūs mūsų organizmo gynėjai ir stiprintojai, tad stenkitės, kad ant jūsų stalo jų būtų daugiausiai. Rinkitės termiškai neapdorotus vaisius ir daržoves, nes verdant ar kepant žūsta didelė dalis maistinių medžiagų.
Virtas maistas neturi didelės maistinė vertės. Valgykite morkas, moliūgus, batatus, mangus, papajas. Geriausiai naudoti Lietuvoje, ekologiškai užaugintus vaisius ir daržoves. Oranžinės spalvos daržovėse gausu karoteno, kuris vėliau kepenyse virsta į vitaminą A. Pomidoruose, bulvėse ir ropėse gausu likopeno. Šis vitaminas tirpsta vandenyje, todėl daržoves geriau virti su odele.
Lietuviškuose obuoliuose gausu pektinų, kurie iš kraujagyslių šalina cholesterolį. Šalia jų tinka slyvos, abrikosai, razinos. Jei norisi saldaus, saikingai naudokite datules.
Žuvis
Atsisakykite riebios žuvies vartojimo. Dėl didelio upių, jūrų ir vandenynų užterštumo, žuvies nerekomenduojame valgyti dažniau nei kartą į savaitę.
Žuvyje randami dideli kiekiai sunkiųjų metalų – venkite tuno, kardžuvės, ryklio mėsos, skumbrės, jūrinio ešerio. Jeigu galite – susilaikykite. Ypatingai nuo riebios. Jūsų kūnas Jums padėkos.
Sakysite, o tai kur man gauti Omega riebiųjų rūgščių? Naudokite linų sėmenų aliejų. Šiame aliejuje aptinkama iki 50 proc. omega-3 (linolo) ir apie 20 proc. omega-6 (linoleno) polinesočiųjų riebalų rūgščių, apie 20 proc. oleino (mononesočiosios) rūgšties ir tik apie 10 proc. palmitino ir stearino (sočiųjų) riebalų rūgščių. Naudokite tik šviežią ir šaltai spaustą aliejų. Nekaitinkite.
Aliejus
Patiekalus gardinkite augaliniu aliejumi, ne grietine ar majonezu. Rinkitės šalto spaudimo, nekaitintą aliejų. Geras, nerafinuotas aliejus parduodamas tamsesniuose induose. Skaidriuose vyksta greitesnis oksidacijos procesas, aliejus pararanda naudingas medžiagas. Nenaudokite aliejaus su pasibaigusiu galiojimu. Jis pavojingas jūsų kraujagyslėms, nes susidaro kenksmingos medžiagos.
Mėsa
Riebi mėsa yra cholesterolio šaltinis. Pasninkas – amžių išbandytas būdas apvalyti kūną. Jį reikia daryti bent kartą per savaitę, ypač jeigu valgote mėsą, kiaušinius ir pieno produktus. Kiaušiniuose ir riebioje mėsoje gausu cholesterolio.
Sumažinkite riebios mėsos, kiaušinių ir pieno produktų vartojimą. Mėsą geriausia valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę ir tik liesą. Per tiek laiko organizmas turės laiko apsivalyti. Ši taisyklė galioja ir žuviai, kiaušiniams, pieno produktams. Kartą per savaitę valgote draudžiamus produktus, kitomis savaitės dienomis valgote daržoves ir vaisius.
Mėsą puikiausiai pakeisite ankštinėmis daržovėmis: avinžirniais, lęšiais, pupelėmis, taip pat riešutais bei sėklomis. Juose esantys maistinių medžiagų kiekiai yra tokie pat kaip jautienoje. Vitaminą B12 gamina gerosios bakterijos, kurios gyvena jūsų žarnyne. Nevartokite žalių svogūnų, česnako ir alkoholio, koloidinio sidabro ir kitų produktų, kurie naikina gerąsias ar blogąsias bakterijas. Sunaikinus gerąsias bakterijas nebus kam gaminti vitamino B12, kuris mums yra būtinas.
Pieno produktai
Atsisakykite riebių pieno produktų. Rinkitės liesą maistą. Jeigu norite sumažinti cholesterolį riebūs desertai, sūriai, sviestas ar grietinėlė ne Jums.
Cholesterolis norma
Daugybė žmonių serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Viena pagrindinių šių ligų priežasčių – nesveika, riebi gyvulinės kilmės mityba. Jeigu norite išlaikyt gerąjį cholesterolį tiesiog mylėkite savo kūną, jį turite tik vieną. Ruošdami maistą pagalvokite apie savo mitybos įpročius, ką galima pakeisti. Tegul Jūsų patiekalai būna ne tik skanūs, bet ir sveiki. Prisiminkite ir sportą. Gražios Jums dienos ir tokios pat savaitės!