Gruodžio 21 d. šiaurės pusrutulyje ilgiausia naktis ir trumpiausia diena. Saulė mūsų atžvilgiu būna žemiausiame dangaus taške. Ši diena vadinama Žiemos saulėgrįža.
Ilgiausią metų naktį įvyks didžiausias ursidų meteorų srautas. Specialistų prognozėmis, per valandą numatoma iki dešimties meteorų.
KAS YRA ŽIEMOS SAULĖGRĮŽA?
Žiemos saulėgrįža įvyksta tada, kai kuris nors iš ašigalių, pietinis arba šiaurinis pasiekia didžiausią pasvirimo kampą nuo Saulės. Šiaurės ašigalis šiandien pasviręs toliausiai – 23,5 ° nuo Saulės, todėl jis gauna mažiausiai saulės šviesos.
Tuo metu kai šiaurės ašigalyje yra žiemos saulėgrįža, pietų ašigalyje – vasaros. Šiauriniame Žemės pusrutulyje prasidės astronominė žiema, o Pietiniame pusrutulyje – astronominė vasara.
Vasaros saulėgrįža įvyksta tada, kai kuris nors iš ašigalių, pietinis arba šiaurinis maksimaliai pakrypsta link Saulės. Taigi šiandien Pietų ašigalis labiausiai pakrypęs link Saulės, todėl ten pati ilgiausia diena ir trumpiausia naktis.
Žiemos saulėgrįža
SAULĖS KELIONĖ
Vasaros ir žiemos saulėgrįža reiškia „Saulės apsisukimą“. Saulėgrįža, kitaip tariant solisticija kilusi iš lotyniško žodžio „solstitium“, reiškiančio „saulė stovi vietoje“. Šiandien ir kitas ateinančias dienas Saulė stovės vietoje.
Pasiekusi piečiausią tašką žiūrint iš Žemės, apsisuks ir pakeitusi kryptį pradės judėti atgal. Lietuvoje, nuo gruodžio 26 d., kasdien dienos ir šviesos trukmė po 1min. ilgės iki pat birželio 21 d. kai įvyks Vasaros Saulėgrįža.
Nors dažniausiai saulėgrįža būna gruodžio 21 d., tikslus saulėgrįžos laikas kiekvienais metais skiriasi. Šiuolaikinis 365 dienų kalendorius su papildoma diena kas ketverius metus – tiksliai neatitinka 365,2422 dienų Saulės metų.
Saulėgrįža gali įvykti gruodžio 20, 21, 22 arba 23 dienomis, nors gruodžio 20 ar 23 saulėgrįžos yra retos. Paskutinė gruodžio 23 d. saulėgrįža buvo 1903 m. ir nepasikartos iki 2303 m.
SAULĖ MAITINTOJA
Mūsų protėviai buvo labai pastabūs ir gyveno pagal gamtos ritmus. Jie suprato gyvybės Žemėje atsiradimo, egzistavimo, vystymosi, nykimo ir pradingimo sąlygas. Todėl jiems ši diena buvo viena svarbiausių metuose.
Tai nauja pradžia ir laikas, kai saulė sugrįžta. Žmonija visada buvo susijusi su šildančiais saulės spinduliais. Be saulės nebūtų gyvybės: niekas neaugtų, augalai nesubrandintų vaisių. Be maisto žmogus neišgyventų.
KAIP ŽMONĖS ŠVĘSDAVO SAULĖGRĮŽĄ?
ELNIO DEVYNIARAGIO ŠVENTĖ
Lietuvoje žiemos saulėgrįža dar vadinama Elnio devyniaragio švente. Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė.
Jis išbėga prieš Saulėgrįžą ir sugrįžta per Kalėdas savo raguose nešdamas Saulę. Kalėdos daugelyje senųjų pasaulio tikėjimų yra nenugalimos Saulės sugrįžimo diena. Šią dieną žmonės švęsdavo susitikę bendruomenėje: degindavo laužus, dainuodavo dainas ir vaišindavosi.
ŽIEMOS SAULĖGRĮŽA PAPROČIAI
Daugelyje pasaulio kultūrų šią dieną buvo švenčiama seno ciklo pabaiga ir naujo pradžia. Rytų Europoje per žiemos šventes žmonės degindavo laužus, susirinkę šokdavo aplink ratu.
Skandinavijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse žiemos saulėgrįža žinoma kaip Jolės šventė, per kurią buvo deginamas rąstas. Rąsto uždegimas simbolizavo naujų darbų ir svajonių įžiebimą.
Jolė(Jul) skandinavų kalbose reiškia „gyvenimo ratą“ ir yra suprantama kaip saulės metų ciklo kelionė. Tai susitaikymo, džiaugsmo šventė ir geriausias laikas planuoti ateitį. Šiuo laiku reikia suprasti, išsiaiškinti savo didžiausius norus ir tikslus naujais metais.
PROTĖVIAI PAŽINOJO ŽVAIGŽDES
Protėviai savo gyvenimo darbus darė ir planavo pagal gamtą neturėdami laikrodžių ir kalendorių. Saulės kelio ilgėjimą galima stebėti įsidėmint Saulės tekėjimo ir laidos krypčių padėtis prie rytų ir vakarų horizonto arba pagal žvaigždžių padėtis dangaus skliaute.
Apie dienos ilgėjimą patogu spręsti pagal trijų Oriono žvaigždžių pasirodymą virš rytų horizonto po saulėlydžio. Šių trijų žvaigždžių patekėjimas po Saulės laidos rodo, kad Saulė jau įveikė saulėgrįžos tašką ir diena pradėjo ilgėti.
Dienoms ilgėjant šios trys žvaigždės sutemus pakyla vis aukščiau ir aukščiau, rodydamos dienos ilgėjimo trukmę. Oriono žvaigždynas mūsų protėviams buvo puikus kalendorinių darbų orientyras. „Jis buvo vadinamas – Šienpjoviais, Pjovėjais, Kūlėjais, Trimis mergelėmis verpėjomis, Trimis Karaliais.”( J. Vaiškūnas.)
žiemos saulėgrįža papročiai
ŽIEMOS SAULĖGRĮŽOS REIKŠMĖ
Dangaus kūnams stebėti buvo įrengiamos astronominės observatorijos arba naudojami astronominiai įrenginiai. Jie buvo reikalingi poruojant gyvūnus, sėjant javus ar stebint žiemos maisto atsargas.
Žiemos saulėgrįža nepaprastai svarbi, nes žmonės buvo priklausomi nuo sezonų laiko. Maisto taupymas buvo įprastas pirmaisiais žiemos mėnesiais nuo sausio iki balandžio šiauriniame pusrutulyje ir nuo liepos iki spalio pietiniame pusrutulyje. Vidutinio klimato kraštuose saulėgrįžos šventė buvo paskutinė šventė prieš prasidedant giliai žiemai.
SKAITYKITE
Adventas 2023 ir protėvių laikais
Pokalbis su žolininke Virginija Mažeike
Grupė Sirupas – žemaičiai, kurie groja gyvą muziką
Grace Kelly ir Monako princo meilės istorija
Velso princesė Diana: jos dviratis parduodamas aukcione
ŽIEMOS SAULĖGRĮŽOS ŠVENTĖ
Žiemos saulėgrįža yra tas laikas kai būtina susitikti su artimaisiais. Užkurkime laužus ne tik lauke, bet ir savo širdyse, namuose uždekime žvakes, kad padėtume saulei kasdien šviesti vis ilgiau ir ilgiau, įžiebkime mintyse naujus darbus, planus ir sumanymus, kad mūsų mintys virstų realybe. Gražių ir šiltų Jums žiemos švenčių.
